- įbraidinti
- įbraidìnti 1. caus. įbristi 1: Piemenukai bandą į pievą išginę ir į didžią žolę giliai įbraidìnę Š. 2. BPI30 caus. įbristi 4: Įbraidina juos į vargus prš. \ braidinti; įbraidinti; nubraidinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
įbraidinti
Look at other dictionaries:
nubraidinti — nubraidìnti caus. nubristi 2: O kad ans nubraidìno miežius, o ar kas sako anam ką? KlvrŽ. braidinti; įbraidinti; nubraidinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įbrandinti — 2 įbrandìnti tr. įbraidinti, leisti įbristi: Vainora įbrandino kumelpalaikę į pat tvenkinio gelmę Mc. brandinti; įbrandinti; išbrandinti … Dictionary of the Lithuanian Language
